Policistinis kiaušidžių sindromas (PKS) – tai įgimtas, hormoninis sutrikimas, kuriam yra būdingas vyriškų lytinių hormonų padaugėjimas kraujyje, lėtine anovuliacija, nevaisingumas ir metaboliniai sutrikimai.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra dažna būklė, turinti įtakos moters kiaušidžių darbui.
Dažnai pasitaikantys policistinių kiaušidžių sindromo simptomai:
- nereguliarios mėnesinės arba jų visai nėra;
- sunku pastoti (dėl netaisyklingos ovuliacijos ar ovuliacijos nesėkmės);
- per didelis plaukų augimas (hirsutizmas) – dažniausiai ant veido, krūtinės, nugaros ar sėdmenų;
- svorio priaugimas;
- ploni plaukai ir plaukų slinkimas nuo galvos;
- riebi oda ar spuogai.
Sergant PKS, kiaušidėse folikulai auga, didėja, bręsta, tačiau pagrindinis, dominuojantis folikulas nesusidaro, mėnesinių ciklo viduryje ovuliacija neįvyksta ir folikulo vietoje nesusidaro geltonkūnis. Neplyšę folikulai prisipildo skysčio, kurie vėliau tampa cistomis. Dėl androgenų pertekliaus apie folikulus susikaupia kolagenas, padidėja kiaušidė, todėl ilgainiui susiformuoja policistinės kiaušidės.
Policistinių kiaušidžių sindromas yra viena dažniausių moterų nevaisingumo priežasčių. Daugelis moterų pastebi, kad turi PKS, kai bando pastoti ir nesiseka.
Policistinių kiaušidžių simptomo metu galimai nustatomi:
- audinių atsparumas insulinui;
- įvairūs metaboliniai sutrikimai, tokie kaip: nutukimas, hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas ir kiti.
Didesnė tikimybė pasireikšti PKS yra toms moterims, kurių šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu (ypač II tipo), jeigu tarp giminaičių vyrų nustatytas ankstyvas plikimas (iki 30metų). Taip pat didesnę riziką turi moterys, turinčios viršsvorį ir, žinoma, jei giminėje yra moterų, kurioms nustatytas PKS.
Yra moterų, kurioms nepasireiškia įprasti PKS simptomai ir šis gali būti nepastebimas iki tol, kol neišsivysto komplikacijos, todėl svarbu įtarti galimą susirgimą ir anksti pradėti gydymą, kuris turi būti kompleksinis. Visų pirma, gydymas pradedamas nuo gyvenimo būdo keitimo, didinant fizinį aktyvumą ir keičiant mitybą į labiau subalansuotą.
Nėštumo neplanuojančioms moterims simptomai kontroliuojami vartojant sudėtines kontraceptines tabletes (SKT), kurios turi būti parenkamos individualiai, atsižvelgiant į moters rizikos veiksnius. Moterims, kurioms natūraliai pastoti nepavyksta, pirmiausia siūloma ovuliacijos stimuliacija ir laparoskopinė kiaušidžių operacija, o jei gydymas neefektyvus, gali tekti imtis pagalbinio apvaisinimo.
Visais atvejais labai svarbi antsvorio korekcija ir rezistentiškumo insulinui mažinimas, nes tai didina gydymo efektyvumą.