Inkstų vėžys (arba karcinoma) – tai liga, kai inkstuose susiformuoja navikas, sudarytas iš piktybinių ląstelių.
Inkstų vėžys sudaro apie 2% visų vėžio atvejų pasaulyje. Gali pasitaikyti ir nepiktybinių inksto tumorų. Kadangi ultragarso ir kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai tapo pažangesi ir yra dažniau naudojami, vis daugiau inkstų vėžio atvejų diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Statistiškai, vyrams didesnė tikimybė susirgti inkstų vėžiu, negu moterims. Dažniausiai inkstų karcinoma diagnozuojama 60-70 metų žmonėms.
Inkstų vėžys gali būti išsivystęs iš inksto parenchimos ir inksto ertminės sistemos/geldelės (šlapimą surenkančios sistemos) dalių. Šių tipų auglių diagnostikos etapai panašūs, bet gydymas gali skirtis.
Inkstų vėžys. Priežastys
Inkstų vėžio priežastys nėra visiškai aiškios, bet tam tikri veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti inkstų karcinoma, t.y.:
- Kūno masės indeksas (KMI), siekiantis 30, ar daugiau.
- Rūkymas.
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija).
- Inkstų vėžio atvejis šeimoje. Jeigu turite artimą giminaitį, sirgusį inkstų vėžiu, tikimybė Jums susirgti inkstų vėžiu – didėja.
- Ilgai taikytos inkstų dializės.
Laikantis taisyklingos mitybos įpročių, sureguliavus hipertenziją bei atsisakius rūkymo, tikimybė susirgti inkstų vėžiu – mažėja.
Simptomai
Susirgus inkstų vėžiu, paprastai žmogus jokių simptomų nejaučia, nes aiškių inkstų vėžiui būdingų požymių nėra. Dažniausiai inksto tumoras diagnozuojamas atsitiktinai, atliekant ultragarso ar kitą vaizdinį tyrimą dėl kitos patologijos, pavyzdžiui, tyrinėjant nugaros skausmo priežastį.
1 iš 10 žmonių pasireiškia tam tikri simptomai, pavyzdžiui:
- skausmas nugaros šone;
- juntama pilve atsiradusi masė;
- kraujas šlapime.
Šie simptomai gali būti toli pažengusio inkstų vėžio požymiai.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti paraneoplastiniai sindromai – tai yra organizmo reakcija į bet kokį onkologinį procesą. Dėl paraneoplastinio sindromo gali pasireikšti:
- aukštas kraujospūdis;
- mažėjantis kūno svoris;
- karščiavimas;
- mažakraujystė;
- mažėjanti raumenų masė;
- ar prastėjantis apetitas.
Jeigu žmogus serga inkstų vėžiu ir pasireiškia paraneoplastinis sindromas, galimi pokyčiai kepenų fermentų ir trombocitų tyrimuose. Tokie kraujo tyrimų pokyčiai dažniausiai simptomatikos nesukelia.
Nustačius onkologinį susirgimą, kaulų skausmas ar nuolatinis kosulys gali rodyti, kad vėžys išplito į kitus organus (tai vadinama vėžio metastazėmis).
Inkstų vėžio diagnostika
Paprastai gydytojas surenka kruopščią Jūsų ligos istoriją (tai vadinama anamneze), vėliau atliekami laboratoriniai tyrimai (bendras kraujo, bendras šlapimo tyrimai). Taip pat atliekami vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kurie parodo tumoro dydį bei išplitimą į šalia esančias venas, limfmazgius ar gretimus organus. Ši informacija padeda gydytojui parinkti tinkamiausią tolimesnę gydymo taktiką.
Gydymas
Gydymo būdas priklauso nuo tumoro dydžio ir išplitimo į gretimas organizmo struktūras.
Inkstų vėžys. Pagrindiniai gydymo būdai yra šie:
- Chirurginis būdas. Esant galimybėms ir tam tikriems parodymams, tumoras yra pašalinamas išsaugant inkstą, ar, esant reikalui, pašalinamas visas inkstas. Tai yra dažniausiai taikomas gydymo būdas.
- Krioterapija ar radiodažninė abliacija – vėžinės ląstelės naikinamos taikant šaltį ar karštį – dažniausiai taikoma, kai ligos negalima pašalinti chirurginiu būdu.
- Embolizacija – procedūra, kurios metu nutraukiama tumoro kraujotaka. Tai dažniausiai yra skubi operacija, atliekama specializuotuose centruose, kai pasireiškia kraujavimo požymiai.
- Radioterapija – vėžinės ląstelės naikinamos taikant aukštos energijos radiaciją. Inkstų vėžio atveju taip gydomos metastazės, kad būtų galima palengvinti vėžio sukeltus simptomus.
- Biologinė terapija – tai vaistai, stabdantys vėžio augimą ar plitimą. Ši terapija taikoma esant išplitusiam inkstų vėžiui, kai negalimas radikalus gydymas.
- Chemoterapija – taikoma gydyti inksto geldelėse išplitusį vėžį.