Prieširdžių virpėjimas yra gana dažnas širdies ritmo sutrikimas, ypač būdingas vyresniame amžiuje.
Prieširdžių virpėjimas (PV). 4 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie juos žinoti:
1. Prieširdžių virpėjimo simptomai
- silpnumas;
- dusulys;
- sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas;
- galvos svaigimas;
- krūtinės skausmas;
- visiškai neritmiškas pulsas.
Kaip pasitikrinti savo pulsą? Negerkite kavos ir nerūkykite bent kelias valandas prieš matuodami pulsą, ramiai atsisėskite. Uždėkite smilių ir vidurinį pirštą ties miego arterija ant kaklo arba ant riešo, vidinėje pusėje. 30 sekundžių skaičiuokite savo pulsą ir tada padauginkite iš dviejų. Normalus širdies susitraukimų dažnis yra tarp 60 ir 100. PV atveju jis gali būti ženkliai didesnis ir visiškai neritmiškas. Jei taip yra – Jūs turite kreiptis į gydytoją nedelsiant. Vizito pas gydytoją metu Jums bus atlikta elektrokardiograma (EKG). Laikas nuo ritmo sutrikimo pradžios yra labai svarbus tolimesniai gydymo taktikai.
2. Kodėl vystosi prieširdžių virpėjimas?
Šis širdies ritmo sutrikimas dažniausiai “lydi” kitas patologijas – skydliaukės veiklos sutrikimą, išeminę širdies ligą, diabetą, nutukimą, hipertenziją, kai kurias įgimtas širdies ydas, elektrolitų disbalansą ir pan., todėl kartojantis PV būtinas išsamus sveikatos ištyrimas. Dažniausios negydomo PV komplikacijos yra insultas ir širdies nepakankamumas.
3. Prieširdžių virpėjimas. Gydymas
Sutrikus širdies ritmui, svarbu kreiptis į gydytojus kuo skubiau, geriausiai per pirmąsias 24 valandas. Ritmui atkurti gali būti panaudoti vaistai arba elektrokardioversija (ritmo atkūrimas elektros srove, sukeliant trumpą narkozę).
Vėliau ritmui palaikyti gali būti skiriami vaistai. Labai svarbu žinoti, kad PV yra būklė, kai nėra pilnaverčio prieširdžių susitraukimo, tokiu būdu sudaromos sąlygos formuotis trombams. Tuo tarpu trombai gali su kraujo srove “nukeliauti” į galvos smegenis ir sukelti insultą. Tokiais atvejais būtina “skystinti” kraują – t. y. vartoti antikoaguliantus.
Kartais gydytojai nusprendžia nebebandyti atkurti sinusinio ritmo, tada reikia kontroliuoti (retinti) širdies susitraukimų dažnį. Tokiais atvejais dažniausiai skiriami beta-blokatoriai ar kiti pulsą retinantys vaistai. Svarbu suprasti, kad jeigu gydytojas paskyrė kraują skystinančius vaistus – jokiu būdu savarankiškai negalima nutraukti jų vartojimo!
Jei PV epizodai kartojasi dažnai ir pacientas blogai juos toleruoja, galima svarstyti perkateterinę abliaciją (intervencinę procedūrą, kurios metu siekiama nustatyti ir sunaikinti ritmo sutrikimo substratą).
4. Kaip išvengti prieširdžių virpėjimo?
Svarbu stengtis laiku gydyti kitas patologijas, kurios gali sukelti PV (širdies ir kraujagyslių ligas, skydliaukės veiklos sutrikimus, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ir t.t.). Taip pat reikėtų vengti nutukimo, rūkymo bei alkoholio vartojimo.