Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinis vėžinis susirgimas, kurio gydymas paprastai priklauso nuo vėžio stadijos. Dažniausiai prostatos vėžys vystosi lėtai ir simptomų nesukelia, tačiau retais atvejais pasitaiko ir greitai plintantis prostatos vėžys. Prostatos vėžio ankstyva diagnostika padeda nustatyti dar toli nepažengusį vėžį ir leidžia lengviau parinkti tinkamiausią gydymo taktiką.
Prostatos vėžys. Priežastys
Prostatos vėžys išsivysto tuomet, kai priešinės liaukos ląstelės pakinta ir pradeda dalytis per greitai, jos telkiasi į darinį – naviką. Prostatos vėžinėms ląstelėms padeda augti vyriškieji lytiniai hormonai, vadinami androgenais, iš kurių svarbiausias yra testosteronas. Daugiausia androgenų yra gaminami sėklidėse.
Ligos stadijos
- Jei prostatos vėžinės ląstelės neišplitusios už prostatos ribų, tokiu atveju tai yra lokalizuotas prostatos vėžys.
- Jei vėžinės ląstelės peraugo už prostatos ribų į prostatą supančius audinius (sėklines pūsleles, šlapimo pūslės kaklelį, prostatą supančius limfmazgius), tai vadinama vietiškai išplitusiu prostatos vėžiu.
- Metastazės aptinkamos tuomet, kai vėžys yra išplitęs į tolimuosius limfmazgius ar kitus organus.
Rizikos veiksniai
- Didžiausias prostatos vėžio rizikos veiksnys yra vyresnis amžius. Vyrams, jaunesniems nei 40 metų amžiaus, prostatos vėžys paprastai pasitaiko labai retai, tačiau sulaukusiems 65 metų amžiaus, liga pasitaiko gerokai dažniau.
- Buvę prostatos vėžio atvejai šeimoje taip pat didina riziką susirgti prostatos vėžiu.
- Manoma, kad netinkama mityba vartojant per daug mėsos ir gyvulinės kilmės riebalų taip pat gali paskatinti prostatos vėžio vystymąsi, tačiau tai dar nėra įrodyta.
Prostatos vėžio simptomai
Dažniausiai prostatos vėžys simptomų nesukelia, tad be diagnostinių procedūrų ligą nustatyti sunku. Dauguma atvejų simptomus sukelia gėrybinė prostatos hiperplazija (GPH) ar infekcija. Jeigu jaučiate dėl prostatos vėžio atsiradusius simptomus, tai yra ženklas, kad liga pažengusi. Šio susirgimo simptomai gali būti įvairūs:
- silpna šlapimo srovė ar dažnas noras šlapintis;
- kraujas šlapime;
- erekcijos problemos;
- šlapimo nelaikymas;
- kraujas spermoje;
- jaučiamas skausmas klubuose, nugaroje ar kojose;
- jaučiamas silpnumas kojose.
Prostatos vėžio diagnostika
Prostatos specifinis antigenas (PSA).
- PSA koncentracijos kraujo serume nustatymas yra viena pagrindinių diagnostinių procedūrų, leidžiančių įtarti priešinės liaukos vėžį. Padidėjęs PSA leidžia anksti įtarti prostatos vėžį.
- PSA koncentracija kraujo serume gali padidėti ne tik vėžio atveju, bet ir sergant GPH ar infekcija.
Digitalinis rektalinis tyrimas (DRT).
- DRT – tai tyrimas, kurio metu prostata pirštais apčiuopiama per tiesiąją žarną. Apčiuopiamas prostatos dydis, forma ir įvertinama konsistencija.
Echoskopijos metu vertinama urogenitalinė sistema – inkstai, šlapimo pūslė, prostata, liekamasis šlapimas.
Esant indikacijoms gali būti atliekama prostatos biopsija ir histopatologinis prostatos audinių ištyrimas, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas, kaulų scintigrafija.
Prostatos vėžio gydymas
Gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į kiekvieno paciento ligos atvejį individualiai.
- Lokalizuotam prostatos vėžiui gydyti tinkama radikali prostatektomija (kai pašalinama visa priešinė liauka kartu su sėklinėmis pūslelėmis), radikalus spindulinis gydymas, brachiterapija.
- Vietiškai išplitusio ir metastazinio prostatos vėžio gydymui dažnai paskiriama hormonų terapija, atliekama chirurginė kastracija ar taikoma paliatyvioji spindulinė terapija.