Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą nuo jos nustatymo dienos, kai cukraus kiekis kraujyje tampa per didelis. Šis veiksnys sąlygoja įvairių gyvybiškai svarbių organų pažeidimus.
Cukrinis diabetas. Du pagrindiniai tipai:
1 tipas – kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir suardo ląsteles, produkuojančias insuliną;
2 tipas – kai organizme pagaminama nepakankamai insulino arba nėra pakankamo atsako į insuliną.
2 tipo cukrinis diabetas yra dažnesnis, juo serga apie 90 proc. suaugusiųjų, sergančių cukriniu diabetu.
Kai kurioms moterims nėštumo metu nustatomas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, t. y. nustatomas gestacinis diabetas.
Cukrinį diabetą gali lemti šios priežastys:
- paveldėjimas;
- vyresnis amžius;
- ūminės bakterinės ir virusinės ligos: angina, sinusitas, rožė, plaučių uždegimas, vėjaraupiai, skarlatina, gripas, virusinis hepatitas, ir kt.;
- lėtinė angina, parodontitas (parodontozė), ar sinusitas;
- tuberkuliozė;
- reumatas;
- psichinės traumos, nuolatinis stresas, psihologinė įtampa;
- fizinės galvos smegenų traumos;
- galvos smegenų infekcinės-uždegiminės ligos;
- nėštumas. Nėštumo metu labai padidėja antinksčių žievės hormonų – gliukokortikoidų ir kai kurių kitų hormonų, didinančių gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje, gamyba. Dėl to gali atsirasti cukrinis diabetas;
- nutukimas;
- lėtinis alkoholizmas;
- lėtiniai ir ūminiai pankreatitai (kasos uždegimai) bei kitos kasos ligos;
- kasos, skrandžio, kepenų, inkstų, krūties, gimdos ar kitų organų vėžys. Kiekvienas naujai susirgęs cukriniu diabetu, turi būti atidžiai apžiūrėtas ir ištirtas, ar neserga minėtų organų vėžiu.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją endokrinologą, jei:
- dažnai troškina;
- šlapinatės dažniau nei įprastai, ypač naktį;
- jaučiate didelį nuovargį,
- krenta svoris;
- padidėjęs apetitas, alkis;
- mažėja raumenų masė;
- pasireiškia niežėjimas aplink varpą ar makštį arba dažni pienligės epizodai;
- lėtai gyja pjūviai ar žaizdos;
- pasireiškia neryškus matymas;
- odos sausumas;
- gleivinių sausumas.
Įtariant cukrinį diabetą, reikia ištirti gliukozės kiekį kraujyje. Cukrinio diabeto atveju, gliukozės kiekis kraujyje būna padidėjęs. Taip pat reikia tirti gliukozės bei ketonų (acetono) kiekį šlapime.
Jei įtariate cukrinį diabetą, kreipkitės gydytojo endokrinologo konsultacijai.